sušnekėti

sušnekėti
sušnekė́ti, sùšneka, -ė́jo 1. intr. NdŽ, 1 prašnekti, prabilti: Ka nebūtų sušnekė́jęs, būčiau ant galvos užlipęs [tamsoje] Up. Užgirdo žmogus, kad kažkas medy sušnekėjo LTR(Aln). Kas kur ką sušnekėjo, tai ir jy tenai! Lp. Štai mano bernužėlis kiemely sušnekė́jo (d.) Š. ^ Gyvas negyvą paliečia – negyvas sušneka (varpas) LTR. Kai jis sušneka, visi sudreba, bet niekas nemato (perkūnas) LTR(Grk). 2. tr., intr. 1, Vdšk pasakyti ką, pakalbėti: Jei kas ką sušnekė́j[o], tai eina skųst Lp. Kitas sùšneka i susto[ja], o kitas i plepa Rdn. Ką čia sušnekė́si, ką čia pasakysi?! Skr. Ką tę anas sušnekė́jo, ale aš nerazrinkau LzŽ. Ką besušnekė́si: mun i galva skauda, aš nebgaliu pašnekėti Prk. | Sušnekėti (ištarti) žodeliai, sumainyti žiedeliai LTR(Lzd).intr. Skdv pasikalbėti tarpusavy: Būdavo, seniau kap sùšneka seniai, tai gražu klausyt Dg. Priplaikus vaikis, mas su anum sùšnekam Krš. Tėvai, ar sušnekė́jot kai žmonės, ar ne?! KzR. | refl. intr., tr. R321, 429: Jiedu įliptų į patį dangų, tiktai kad jiedu nė vieno žodžio nesusišnekėtų, o jei šnekėsis, tai neįlips Sln. 3. intr. Rdn, Vj šnekantis vienam kitą suprasti, susižinoti: Su ligoniu jau neina sušnekė́t Ss. Jau jam nervos sukilo, jau su juo nesùšneki Skr. | refl. N, K, NdŽ, 1, , Rz, Mžš, Ker: Sodo[je] galėjo susišnekė́ti su visais an kiemo išejus LKT103(Klm). Su dėde dabar jau nieko nebesusišnekė́si: nebepažįsta žmonių, nukalba Krs. Šneka šneka, pasku pradeda krokti – nebegali nė besusišnekė́ties NmŠ. ^ Susìšneka kap kiaulė su žąsia Gs. Susišnekė́jo kaip žąsis su avižom Snt. Susišnekė́jo kaip kiaulė su žąsinu Užp. Su juo negirtas nesusišnekėsi LTR(Ds).
susišnekamaĩ adv.: Ka tiek artie buvo, beveik susišnekamaĩ Pln.
4. intr. Adm, Plut susikalbėti su svetima kalba ar kita tarme kalbančiu: Su tuo kareiviu niekaip negalėjov sušnekė́ti Grg. Skirtumo nė kokio nėra – gal sušnekė́ti su telšiškiais Trk. Nūeik į švėkšniškius – nesušnekė́si! Vn. Gal dvi dienas tik klausiau – visai nesušnekė́jau [su žemaite] . Atvežė pas mus tokių nesušnekamų̃ (kita kalba šnekančių) žmonių Vdk. | refl. Dg, Jrb: Viskas tau svetima, vokiškai nesusìšneku – kokia baimė! Slv. Aš negalėjau su anais susišnekėti, tais aukštaičiais Als. ^ Vokiškai mokėjom tiek, kai višta su žąsim susišnekė́t Rg. 5. intr., tr. KII243,291, K, LL64, NdŽ, , Pc, Žl, Alk susitarti, susikalbėti: Sušnekė́jome kartu važiuoti 1. Būdavo, sùšnekam, ka niekas nežnot Pv. Jau buvo jos daug piršlių, ale vis da nesùšneka Ds. I teip aš sušnekė́jau šišion jį leisti mokytis Pgg. Su pačia juodu buvo sušnekėję už veršį prašyt penkiolika rublių BsPIII303(Ldvn). Sušnekė́jom vestuves Alv. Sušnekėjo trys jauni broleliai jot pas vieną mergelę LTR(Vs). Jis sùšnekamas žmogus [i](nesunku susitarti) Plv. Kitas yr toks puspaikis, nesùšnekamas žmogus Pgg. Nesùšnekamas [vaikiukas], ožius tik stato! Krš.
sušnekamaĩ adv.; . | refl. intr., tr. N, KII291, K, Š, Rtr, , Šln, Rmš, Užv, Rs, Vvr, Pgg, Plšk: Reikėjo iš anksto susišnekė́t, ė ne dabar, kai jau važiuoja Užp. Su vienu dum [vaikais] negal susìšnekėti, o mokytojai tura dešimtims Krš. Buvom susišnekė́ję, ką sakyt Al. Ana dar susišnekamà bobikė buvo LKT155(Škn). Važiuot [piršliuos] susišnekėt viską tai dvieja važiuoja Rmš. Duokit man, tarp savęs susišnekėję, kaip veikiausiai aiškią žinią Kel1866,24. ^ Su tavim susišnekė́t tai reikia žalių žirnių pavalgyt Krok.
6. tr. Prn sulygti, suderėti: Kiek buvo sušnekė́ta, tiek i užmokėjau Ėr. Buvau tą karvę sušnekėjęs Št. Jau mūso yra sušnekė́ta ir rankpiningiai įduoti Up. Atbėgo lapė pas to žmogaus ir prašė sušnekė́to užmokesčio už išgelbėjimą BM297(Vdk). 7. tr. Kbr, Plv šnekėjimu įveikti, nugalėti: Įsigėręs ka duoda šnekėt, tai niekas nesùšneka jį Žal. Karalius pažadėjo tam, kuris sušnekės jo dukterį, atiduoti pusę karalystės LTR(GŽ). 8. tr. Š sudrausti, subarti: Vienas palto, kitas kalnieriaus – vos ne vos aš juos sušnekė́jau Gs. 9. tr. Plv šnekomis nuspėti, kas įvyks: Tai ne pirmas atsitikimas, kad žmonės šneka šneka ir sùšneka Dkš. \ šnekėti; apšnekėti; atšnekėti; dasišnekėti; įšnekėti; iššnekėti; nušnekėti; pašnekėti; paršnekėti; peršnekėti; prašnekėti; prišnekėti; razsišnekėti; sušnekėti; užšnekėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • sušnekėti — vksm. Už sienos kažkàs sušnekėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sušnekėjimas — sm. (1) DŽ1 1. refl. N, KII277, NdŽ, KŽ → sušnekėti 3 (refl.). 2. refl. LKKXIX111 → sušnekėti 4 (refl.). 3. KII113,243,291, KŽ → sušnekėti 5: Jis nedarė pagal sušnekėjimą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšnekėti — apšnekėti, àpšneka, ėjo 1. tr., intr. K, LL115,128 L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ aptarti, apsvarstyti: Kol visus reikalus aptarėm, apšnekėjom, i vakaras atėjo Ėr. Apšnekamųjų lietuviškų ir rusiškų žodžių šaknis bus ta pati LTI233. Jaunuomenė … apšneka savo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšnekėti — atšnekėti, àtšneka, ėjo 1. intr. gerai, protingai kalbėti, atsakinėti į klausimus: Àtšneka kaip koks senis (apie protingą vaiką) Krš. Gerai àtšneka, o devyniasdešimt metų – neklysta kalbo[je] Krš. | refl.: Atsišneką̃s buvo piršlys Užv. Tas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dasišnekėti — ×dasišnekėti, dasìšneka, ėjo (hibr.) susitarti, susikalbėti: Kol dasìšneki su jais, bėda Vs. šnekėti; apšnekėti; atšnekėti; dasišnekėti; įšnekėti; iššnekėti; nušnekėti; pašnekėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššnekėti — iššnekėti, ìššneka, ėjo 1. intr. NdŽ ilgą laiką šnekėti: Kiek jis iššnekėdavo, tai nei šuva tiek neišlot Pv. Kiek, būdavo, ìššneka [derėdamiesi], kol nuperka! Rmš. 2. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ iškalbėti, išsakyti, išpasakoti: Išmalavau,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • neregys — neregỹs, ė̃ smob. (3b) aklas žmogus: Jijė neregė̃, t. y. akla J. Sūnus vadžioja neregį tėvą savo Rp. Atbėgo medžiotojai į pagelbą pirkliui neregiui, ale negali sušnekėti BsMtII37. Šiąnakt gydanti akis rasa kris, tai, kad neregiai žinotų, akis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukalbėti — nukalbėti, nùkalba, ėjo 1. tr., intr. nusakyti, nupasakoti: Kalbėjo daug ir kartais labai gražiai nukalbėdavo Ašb. Argi juodu galėjo vienaip apie žymųjį kalbos dalyką nukalbėti? J.Jabl. Savo rašinyje nukalbu kartais neiškentęs ir apie vieną kitą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nušnekėti — nušnekėti, nùšneka, ėjo Š, Rtr 1. tr., intr. pakalbėti, nupasakoti: Kad būtų buvęs ir vilką matęs, būtų kitaip apie jį nušnekėjęs J.Jabl. Žmonės nùšneka, kad tu sergi Rmš. Na, ką dabar tas tavo žmogus nùšneka? Skr. Nuūžė, nušnekėjo žmonės, kad …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paršnekėti — paršnekėti, par̃šneka, ėjo 1. intr. DŽ, Jd, Mrj šnekant pareiti: Paršnekėjo iš laukų motriškų būrys Vvr. 2. refl. Gs nuolat ir įkyriai tą patį kartoti šnekant: Ji parsišnekėjus savo vaikais Prn. Kur jau imsi tuos čia pinigus? Parsišnekėjus su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”